Archive for October, 2011


Kazitiškio paštas

2011-10-14 22:10
Reklama
ObjektasDarbo laikasKitos paslaugos
Kazitiškio paštas

Kazitiškis, 30033
Ignalinos r. sav.
Tel.: (8 386) 41 710
Pir. 8:00-11:00Ant. 8:00-11:00

Treč. 8:00-11:00

Ketv. 8:00-11:00

Pen. 8:00-11:00

Savaitgalį nedirba


Archeologiniai paminklai

2011-10-11 10:10
Reklama

Kazitiškio seniūnija

Gedžiūnėlių (Garšvinės) pilkapynas
Didžiausias Lietuvoje, užimantis 40 ha plotą. Jį sudaro 560 pilkapių. Sanpilai  kompaktiški, siekia iki 12 m skersmens ir iki 1,5 m aukščio. Laidota 8-12 a. Tai vienas žymiausių senovės laidojimo paminklų.

Tolimėnų piliakalnis ir senovės gyvenvietė, vadinama „Bakanėliu“
Piliakalnį juosia pelkės. Šlaitai gana nuolaidūs, apie 19 m aukščio. Su terasomis ir apvalia aikštele.

Leoniškės (Bajorų) piliakalnis ir senovės gyvenvietė, vadinama „Černogurka“
Supa pelkės ir ariami laukai, apaugęs medžiais. Tai kūgio formos kalva, stačiais šlaitais. Papėdėje rasta ne tik keramikos šukių, bet ir trinamos girnos.

Kazlupiškės piliakalnis, vadinamas „Piliakalniu“
Masyvi kalva tarp slėnių ir laukų. Šlaitai nuolaidūs, viršuje išgaubta aikštelė.


Legra – Kazitiškio durpynas

2011-10-11 10:10
Reklama


Galų durpyno vaizdas “iš paukščio skrydžio”

Kazitiškio seniūnijos, Galų kaime veikianti UAB “LEGRA”. Tai durpių perdirbimo įmonė, ruošianti skirtingos frakcijos durpių žaliavą, skirtą profesionaliai substratų gamybai. Dažnai vadinamas, kaip “Kazitiškio durpynas”.


UAB Legra durpynas

Įmonėje Legra (draudėjo kodas 140664, mokesčių mokėtojo kodas 173108330) VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO VALDYBOS (Sodra) duomenimis 2012-07-02 dienos pradžioje dirbo 207 darbuotojai (apdraustieji), o palyginimui 2011-10-04 buvo 59 darbuotojai (apdraustieji). Apdraustieji darbuotojai yra fiziniai asmenys, apie kurių valstybinio socialinio draudimo pradžią yra pateiktas pranešimas VSDFV.

UAB “LEGRA”
Įmonės kodas: 173108330
Vadovas: Valdas Pipikas (Gimimo data: 1967-03-16)
Galų kaimas, Kazitiškio sen., LT-30244 Ignalinos raj.,
Tel. +370 682 46024

Žemės ūkis

2011-10-11 10:10
  • konsultuoja žemės ūkio subjektus, kaimo gyventojus apie galimybę gauti paramą iš valstybės ar ES struktūrinių fondų;
  • teisės aktų nustatyta tvarka padeda užpildyti ir priima žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijas;
  • išplatina Pieno gamybos ir realizavimo metines deklaracijas bei surenka jas;
  • organizuoja seminarus ir mokymus kaimo gyventojams;
  • papildo ir priima naujus prašymus registruoti žemės ūkio valdas Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registre.

Žemės ūkio specialistai

Kazitiškio seniūnija

Vilhelmas Rimšelis


Daugiausia muzikantų įrašyta Kazitiškio seniūnijoje

2011-10-09 22:10

2011 m. Rugpjūčio 4 d. Ignalinos kultūros ir sporto centro Etninės ir muziejinės veiklos skyriuje skambėjo liaudies muzika, sukosi šokėjų poros. Taip linksmai apibendrinta Ignalinos krašte rugpjūčio 2-5 dienomis vykusi etnoinstrumentologinė ekspedicija, kurią organizavo  Lietuvos liaudies kultūros centras.

Štai Kažitiškyje gyvenantis Vilhelmas Kanišauskas ne tik groja, dainuoja, bet ir kuria eiles, yra puikus pasakorius.

Ignalinos rajone surasta 70 muzikantų. Daugiausia jų įrašyta Kazitiškio seniūnijoje. Buvo renkama bei tikslinama informacija ir apie Anapilin išėjusius. Kai medžiaga bus sutvarkyta, viskas suskaičiuota ir apibendrinta, LLKC ją perduos Ignalinos kultūros ir sporto centrui.

Kazitiškio kaimo kapela (vadovė Danutė Gasiūnienė)

DAUGIAU informacijos – spauskite čia


Kazitiškio seniūnijoje

2011-10-09 10:10
  1. Vardžiukiemio kaimo paminklas (1922 m.) Pastatytas žuvusiam Petrui Varoneckui, kurį nušovė lenkų pasieniečiai
  2. Pagurbės kaimo akmeninis kryžius (1901m.)
  3. Grybėnų kaime akmeninis kryžius. Pastatytas 1901m. kaimo gyventojams Panavams priklausančioje žemėje. Sovietiniais metais buvo nugriautas, vėliau perstatytas
  4. Juodalaukio stogastulpis su ornamentuotu kryželiu ir Nukryžiuotojo skulptūra, pastatytas 1861 metais. Autorius – sodybos šeimininkas Juozas Pakalka
  5. Bajorų kaimo akmeninis kryžius
  6. Ažvinčių kaimo akmeninis kryžius 1923 m., autorius Kazimieras Noreika.
  7. Ažvinčių kaimo vaitystės 475 metų sukakčiai kaimo bendruomenė 1990 m. pastatė medinį kryžių
  8. Švedriškės Pavasario kuopos 1934 m. kryžius. Tuo metu kaime veikė pavyzdinis šaulių būrys ir pavasarininkų kuopa.
  9. Švedriškės koplyčia su Dievo Motina. Atstatyta 1991 m. Švedriškės kunigo A. Kanišausko iniciatyva.
  10. Švedriškės koplytstulpis. 1933 m. pastatytas iš girnų Švedriškės kunigo J. Gurausko iniciatyva.
  11. Tolimėnų k. cementinis kryžius 1958 m. Jono Selicko sodyboje.
  12. Jakėnų k. akmeninis kryžius (1891m.)
  13. Švedriškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. 1933 m. pastatyta, 1934 m. įrengta dabartinė medinė bažnyčia. Pastatas neogotikinio stiliaus.
  14. Kazitiškio dvaro parko fragmentai. Parkas įkurtas 19 a., užima 4 ha teritoriją. Palyginti gerai išsaugojo geometrinę struktūrą. Gausu svetimšalių medžių ir krūmų.
  15. Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia. 1921 m. buvo pastatyta koplyčia. Po 1966 m. kunigo Jono Karvelio rūpesčiu bažnyčia restauruota. Statinys tradicinio gyvenamojo namo formos.
  16. Mitologinis Antakmenės akmuo (Antakmenės Aukų akmuo – įtrauktas į vaizdingų, reikšmingesnių Lietuvos šventviečių sąrašą, Lietuvos archeologijos paminklas). Istorinis paminklas, aukuras. 4 m. aukščio, 6 m. ilgio. Pasak padavimų ant akmens buvo deginamos aukos. Iki 20 a. vidurio į akmens įdubą dėdavo aukojamo maisto, linų, pinigų. Antakmenės Aukų akmuo (M47K), dar vadinamas Aukuro akmeniu– riedulys Ignalinos rajono savivaldybės šiaurės vakaruose, prie Antakmenės kaimo, (Kazitiškio seniūnija) į šiaurės vakarus nuo kapinių, rytinėje Piestakalnio papėdėje. Antakmenės akmuo yra 5,5 x 1,5 m dydžio ir 3 m aukščio (visas atkasto akmens aukštis 5 m). Aukščiausioje vietoje yra 1,2 x 0,65 m dydžio įduba plokščiu dugnu. Dvišakis viršus primena uolą. Pasak padavimų, ant Antakmenės akmens nuo seno buvo deginamos aukos.  Net iki XX a. vidurio žmonės į akmens įdubą dėdavo aukojamo maisto, linų, pinigų. Maldininkai Antakmenės akmenį ypač lankydavo 10-ąjį penktadienį po Velykų. Tai viena iš ilgiausiai egzistavusių pagoniškų šventviečių Lietuvoje. Tyrimai – 1971 m. Istorijos instituto archeologai (vadovas Vytautas Urbanavičius) prie akmens ištyrė 32 m² plotą. Aptikta 6,5 m skersmens ir 1,4 m gylio piltuvėlio formos duobė su 20 cm storio degėsių, apdegusių akmenų, gyvulių, tarp jų ir arklio, kaulų sluoksniu. Radiokarboninės analizės duomenimis, laužavietė buvo naudojama prieš 210 (± 60 m.) metų. Vykdami į arba grįždami iš atlaidų, žmonės lankydavo šventvietę. Čia užsukdavo žmonės, dešimtą penktadienį po Velykų važiuodami į atlaidus Paringyje (Ignalinos r.) ir „seniems dievams” ant akmens palikdavo įvairių aukų: mėsos, sūrio, linų, vilnos, drobės, pinigų ir kt. Aukas surinkdavęs lauko savininkas arba piemenys. Prie Antakmenės Aukų akmens (Ignalinos r.) „matydavos ugnis ir senelis baltais rūbais; tas senelis mylėdamas senovės tikybą nusiskandinęs. Tan aukuran tuoj perkūnas trenkęs“ (užrašyta XX a. pirmojoje pusėje) (SLŠA, p. 320.). Aprašyta – Vykintas Vaitkevičius, Daiva Vaitkevičienė, Lietuva – 101 legendinė vieta, p. 192.   Geo vieta: spauskite čia ir ten pasirinkite žemėlapį
  17. Kazitiškio dvaro parko dubeniuotas akmuo. Manoma, kad tai sakralinė pagonybės laikų vieta. Kazitiškio parke auga senas drūtas ąžuolas [kamieno skersmuo apie 1,2 m], netoli jo – akmuo su įduba
  18. Kazitiškio Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčia. 1906 -1908 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Statinys neogotikinis, bazilikinis.
  19. Kazitiškio dvaro ūkio pastatas. Dvaras minimas nuo 17 a., dvarininkai Radieckiai – Mikuličiai.