Tema: ‘Lankytinos vietos’


Kazitiškio kaimo panorama (interaktyvi)

2012-08-08 13:08
Reklama

Kazitiškio panorama – panoramos nuotraukos rėmelio dešnėj viršuj yra mygtukas, juo galite “padaryti” vaizdą per visą ekraną – pelyte pajudinkite paveikslėlį (o ratuku padidinkite vaizdus).
Jei patinka – pasidalinkite su draugais ir pažįstamais, bei “like” per facebook 🙂 ačiū


Keturi Kazitiškio seniūnijoje stūksantys piliakalniai

2012-08-06 10:08
Reklama

Garbšių piliakalnis (Juodkalnis)

Piliakalnis (Juodkalnis) įrengtas Garbšių kaime, pasiekiamas iš kelio Kazitiškis – Švedriškė , pasukus į Garbšius, yra kaimo vakarinėje dalyje.

Piliakalnis įrengtas Sagardo ežero pietvakariniame krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 80×15 m dydžio. Piliakalnio šlaitai vidutinio statumo, 6–15 m aukščio, į ežerą statūs. Piliakalnį labai apardė arimai, sunaikinę kultūrinį sluoksnį, rytų – pietryčių šlaite pastatyti pastatai. Dabar piliakalnis dirvonuoja, šiauriniame šlaite auga mišrus miškas, pietrytinėje pašlaitėje stovi sodyba.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia.

Piliakalnio nuotraukas galite rasti:

http://www.piliakalniai.lt/gallery.php?piliakalnis_id=77&tipas=1

 

Kazlupiškės piliakalnis

Kultūros vertybių registro duomenysspauskite čia

Piliakalnis įrengtas į pietus nuo Kazlupiškės viensėdžio. Pasiekiamas keliu Naujasis Daugėliškis – Grybėnai, leidžiantis nuo kalniuko pasukus į kairę pro kalvos šlaite stovinčią sodybą, pavažiavus vos žymiu lauko keliuku į vakarus, už miškelio pasukus į dešinę šiaurėn – iš viso 1,7 km, yra dešinėje rytuose.

Piliakalnis – pailga kalva, supama slėnių laukų. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio, už daubos, yra kita kalva. Piliakalnio šlaitai nuolaidūs, apie 15 m aukščio, apardytas ariant. Aikštelė ovali, 77×30 m dydžio, iškiliu viduriu. Jos pakraščiuose yra apie 0,3 m storio kultūrinio sluoksnio liekanų. Rasta lipdytos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi keramikos, šlako. Piliakalnio šiaurės rytų ir pietvakarių šlaituose išliko 0,45-0,9 m storio kultūrinis sluoksnis.

Apie 1100 m. į pietryčius yra Vilkakulalis, mišku apaugęs apie 150 m. skersmens, 10–12 m. aukščio mitologinis sakralinis kalnelis, į kurį vedė klaidus grįstas kelias – kūlgrinda. Išlikęs jo fragmentas vadinamas Vilko keliu.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1987 m. ir 1985 m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu iki m.e. – I tūkstantmečio pirma puse. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 48 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1 194 000 m².

Piliakalnio nuotraukas galite rasti:

http://www.piliakalniai.lt/gallery.php?piliakalnis_id=80&tipas=1

 

Tolimėnų piliakalnis

Kultūros vertybių registro duomenysspauskite čia. Aprašymas – spauskite čia. Susijusi gyvenvietė – spauskite čia.

Piliakalnis (Bakanėlis) įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė apvali, 16 m skersmens. 2 m žemiau aikštelės ją šlaite juosia 6–11 m pločio terasa, dar 2 m žemiau – kita žiedinė 6 m pločio terasa. P pašlaitėje yra 6 m pločio dugne įdubimas, skiriantis piliakalnio kalvą nuo gretimos aukštumos. Šlaitai vidutinio statumo, 4–9 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų ir duobių. Apaugęs pušimis su krūmų pomiškiu.

PR pašlaitėje 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje aptikta brūkšniuotos keramikos.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. antrąja puse – I tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Švedriškės–Salako keliu Tolimėnuose ties rajonų riba pasukus laukais į dešinę (R), už 480 m (apaugusi antra kalva priekyje, 200 m į R už elektros linijos).

Piliakalnio nuotraukas galite rasti:

http://www.piliakalniai.lt/gallery.php?piliakalnis_id=93&tipas=1

 

Bajorų piliakalnis

Kultūros vertybių registro duomenysspauskite čia. Susiję – spauskite čia, ir čia rasite gyvenvietės aprašymą.

Bajorų piliakalnis įrengtas Leoniškės kaime, pasiekiamas iš kelio Naujasalis – Pagurbė,  pervažiavus geležinkelį miške pirmu keliuku pasukus į dešinę pietuosna, pavažiavus ir paėjus 950 m miško keliuku laikantis dešinės iki užželiančios miško palaukės, prieš sodybos liekanas dešinėje – yra 70 m į dešinę vakarų kryptimi nuo keliuko.

Piliakalnis įrengtas raistų juosiamoje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 57×36 m dydžio, 1,5 m aukštesniu vakariniu šonu. Šiauriniame šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 6 m ilgio, 10 m pločio terasa, per 1 m žemėjanti į šiaurę. Šlaitai vidutinio statumo, 10–15 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, dabar apaugęs tankiu mišriu mišku.

Visose piliakalnio papėdėse yra 1 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos, trinamosios girnos.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. antrąja puse – I tūkstantmečio viduriu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr. 612. Paminklo teritorijos plotas 31 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1 098 000 m².

Piliakalnio nuotraukas galite rasti:

http://www.piliakalniai.lt/gallery.php?piliakalnis_id=73&tipas=1

 

Informacijos šaltiniai:

http://lt.wikipedia.org

http://www.piliakalniai.lt/


Archeologiniai paminklai

2011-10-11 10:10
Reklama

Kazitiškio seniūnija

Gedžiūnėlių (Garšvinės) pilkapynas
Didžiausias Lietuvoje, užimantis 40 ha plotą. Jį sudaro 560 pilkapių. Sanpilai  kompaktiški, siekia iki 12 m skersmens ir iki 1,5 m aukščio. Laidota 8-12 a. Tai vienas žymiausių senovės laidojimo paminklų.

Tolimėnų piliakalnis ir senovės gyvenvietė, vadinama „Bakanėliu“
Piliakalnį juosia pelkės. Šlaitai gana nuolaidūs, apie 19 m aukščio. Su terasomis ir apvalia aikštele.

Leoniškės (Bajorų) piliakalnis ir senovės gyvenvietė, vadinama „Černogurka“
Supa pelkės ir ariami laukai, apaugęs medžiais. Tai kūgio formos kalva, stačiais šlaitais. Papėdėje rasta ne tik keramikos šukių, bet ir trinamos girnos.

Kazlupiškės piliakalnis, vadinamas „Piliakalniu“
Masyvi kalva tarp slėnių ir laukų. Šlaitai nuolaidūs, viršuje išgaubta aikštelė.


Kazitiškio seniūnijoje

2011-10-09 10:10
  1. Vardžiukiemio kaimo paminklas (1922 m.) Pastatytas žuvusiam Petrui Varoneckui, kurį nušovė lenkų pasieniečiai
  2. Pagurbės kaimo akmeninis kryžius (1901m.)
  3. Grybėnų kaime akmeninis kryžius. Pastatytas 1901m. kaimo gyventojams Panavams priklausančioje žemėje. Sovietiniais metais buvo nugriautas, vėliau perstatytas
  4. Juodalaukio stogastulpis su ornamentuotu kryželiu ir Nukryžiuotojo skulptūra, pastatytas 1861 metais. Autorius – sodybos šeimininkas Juozas Pakalka
  5. Bajorų kaimo akmeninis kryžius
  6. Ažvinčių kaimo akmeninis kryžius 1923 m., autorius Kazimieras Noreika.
  7. Ažvinčių kaimo vaitystės 475 metų sukakčiai kaimo bendruomenė 1990 m. pastatė medinį kryžių
  8. Švedriškės Pavasario kuopos 1934 m. kryžius. Tuo metu kaime veikė pavyzdinis šaulių būrys ir pavasarininkų kuopa.
  9. Švedriškės koplyčia su Dievo Motina. Atstatyta 1991 m. Švedriškės kunigo A. Kanišausko iniciatyva.
  10. Švedriškės koplytstulpis. 1933 m. pastatytas iš girnų Švedriškės kunigo J. Gurausko iniciatyva.
  11. Tolimėnų k. cementinis kryžius 1958 m. Jono Selicko sodyboje.
  12. Jakėnų k. akmeninis kryžius (1891m.)
  13. Švedriškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. 1933 m. pastatyta, 1934 m. įrengta dabartinė medinė bažnyčia. Pastatas neogotikinio stiliaus.
  14. Kazitiškio dvaro parko fragmentai. Parkas įkurtas 19 a., užima 4 ha teritoriją. Palyginti gerai išsaugojo geometrinę struktūrą. Gausu svetimšalių medžių ir krūmų.
  15. Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia. 1921 m. buvo pastatyta koplyčia. Po 1966 m. kunigo Jono Karvelio rūpesčiu bažnyčia restauruota. Statinys tradicinio gyvenamojo namo formos.
  16. Mitologinis Antakmenės akmuo (Antakmenės Aukų akmuo – įtrauktas į vaizdingų, reikšmingesnių Lietuvos šventviečių sąrašą, Lietuvos archeologijos paminklas). Istorinis paminklas, aukuras. 4 m. aukščio, 6 m. ilgio. Pasak padavimų ant akmens buvo deginamos aukos. Iki 20 a. vidurio į akmens įdubą dėdavo aukojamo maisto, linų, pinigų. Antakmenės Aukų akmuo (M47K), dar vadinamas Aukuro akmeniu– riedulys Ignalinos rajono savivaldybės šiaurės vakaruose, prie Antakmenės kaimo, (Kazitiškio seniūnija) į šiaurės vakarus nuo kapinių, rytinėje Piestakalnio papėdėje. Antakmenės akmuo yra 5,5 x 1,5 m dydžio ir 3 m aukščio (visas atkasto akmens aukštis 5 m). Aukščiausioje vietoje yra 1,2 x 0,65 m dydžio įduba plokščiu dugnu. Dvišakis viršus primena uolą. Pasak padavimų, ant Antakmenės akmens nuo seno buvo deginamos aukos.  Net iki XX a. vidurio žmonės į akmens įdubą dėdavo aukojamo maisto, linų, pinigų. Maldininkai Antakmenės akmenį ypač lankydavo 10-ąjį penktadienį po Velykų. Tai viena iš ilgiausiai egzistavusių pagoniškų šventviečių Lietuvoje. Tyrimai – 1971 m. Istorijos instituto archeologai (vadovas Vytautas Urbanavičius) prie akmens ištyrė 32 m² plotą. Aptikta 6,5 m skersmens ir 1,4 m gylio piltuvėlio formos duobė su 20 cm storio degėsių, apdegusių akmenų, gyvulių, tarp jų ir arklio, kaulų sluoksniu. Radiokarboninės analizės duomenimis, laužavietė buvo naudojama prieš 210 (± 60 m.) metų. Vykdami į arba grįždami iš atlaidų, žmonės lankydavo šventvietę. Čia užsukdavo žmonės, dešimtą penktadienį po Velykų važiuodami į atlaidus Paringyje (Ignalinos r.) ir „seniems dievams” ant akmens palikdavo įvairių aukų: mėsos, sūrio, linų, vilnos, drobės, pinigų ir kt. Aukas surinkdavęs lauko savininkas arba piemenys. Prie Antakmenės Aukų akmens (Ignalinos r.) „matydavos ugnis ir senelis baltais rūbais; tas senelis mylėdamas senovės tikybą nusiskandinęs. Tan aukuran tuoj perkūnas trenkęs“ (užrašyta XX a. pirmojoje pusėje) (SLŠA, p. 320.). Aprašyta – Vykintas Vaitkevičius, Daiva Vaitkevičienė, Lietuva – 101 legendinė vieta, p. 192.   Geo vieta: spauskite čia ir ten pasirinkite žemėlapį
  17. Kazitiškio dvaro parko dubeniuotas akmuo. Manoma, kad tai sakralinė pagonybės laikų vieta. Kazitiškio parke auga senas drūtas ąžuolas [kamieno skersmuo apie 1,2 m], netoli jo – akmuo su įduba
  18. Kazitiškio Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčia. 1906 -1908 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Statinys neogotikinis, bazilikinis.
  19. Kazitiškio dvaro ūkio pastatas. Dvaras minimas nuo 17 a., dvarininkai Radieckiai – Mikuličiai.

Saugomi gamtos paveldo objektai

2011-09-11 11:09

Pavadinimas: Kazitiškio ąžuolas
Vietovė (adresas): Kazitiškio kaimas, Kazitiškio seniūnija
Tiksli rūšis: Paprastasis ąžuolas
Kamieno 1,3 m aukštyje:  skersmuo 1,38 m; apimtis 4,33 m
Aukštis: 23 m
Objekto teritorijos plotas: 0,03 ha
Lajos projekcijos plotas: 300 m²
Kiti ypatumai: buvusio dvaro parko teritorija. Medis geros kokybės.

Sprendimas – Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. T-342 priedas


Etnoinstrumentologinė ekspedicija

2011-08-29 12:08

Ignalinos krašte 2011 m. rugpjūčio 2-5 dienomis vyko etnoinstrumentologinė ekspedicija, kurią
organizavo Lietuvos liaudies kultūros centras.

Ekspedicija atskleidė naujus lobynus, atrado naujus talentingus žmones. Ignalinos rajone surasta 70
muzikantų. Daugiausia jų įrašyta Kazitiškio seniūnijoje. Buvo renkama bei tikslinama informacija ir
apie Anapilin išėjusius.

Informacija paimta iš IKSC Etninės ir muziejinės veiklos skyriaus (dėkojame p. Marijai Kirkienei).

Ekspedicijos įrašai:
1 kasetė – 1 CD
A. Vytautas Šeduikis g. 1928, gyv. Kazitiškis – akordeonas;
1. Polka
2. Valsas „Kaip gražu miške“
3. Utenos polka

Pranas Trubila g. 1939, gyv. Kazitiškis – akordeonas;
4. Polka
5. Valsas „Kaip gražu miške“
6. Valsas „Ko liūdi, berželi“
7. Padispanas
8. Fokstrotas
9. Maršas „Suk, suk ratelį“

Antanas Šimkūnas g. 1923, gyv. Švedriškės, Kazitiškio sen. – smuikas;
10. Valsas „Kaip gražu miške“
11. Polka
12. Valsas
13. Valsiukas
14. Fokstrotas
15. Sadovos maršas
16. Polka
17. Polka (pianinas)

 

4 kasetė – 4 CD

A. Vilhelmas Antanas Kanišauskas g. 1942, gyv. Žeimių k., Kazitiškio sen. – Peterburgo armonika, rusiška armonika;
1. Peterburgo polka (Peterburgo armonika)
2. Žukovo polka
3. Lenkų pasiutpolkė
4. Vilniaus polka
5. Mergaičių viliotinis
6. Petergrado polka
7. Polka „Zosiūtė“
8. Milijonas (rusiška armonika)
9. Dirižablis
10. Aleksandras
11. Aleksandras
12. Krakoviakas
13. Narečenka
14. Kochanuška
15. Polka
16. Valsas „Mamka myluoja“
17. Suktinis
18. Fokstrotas
19. Padispanas
20. Valsas
21. Maršas

B. Vilhelmas Antanas Kanišauskas g. 1942, gyv. Žeimių k., Kazitiškio sen. –
rusiška armonika;
22. Polka
23. Senių polka
24. Dėdės Juozo polka
25. Gaspadinės polka
26. Piemenėlių polka
27. Suktinis
28. Mudu du broliukai
29. Ratelis „Skrisk, skrisk, bitute“
30. Ratelis „Mano tėvas žvejas“
31. Daina „Tyku jau vakare“
32. Fokstrotas „Rugiagėlė“

Danutė Gasiūnienė g. 1966, gyv. Kazitiškis – akordeonas; Vilhelmas Antanas Kanišauskas g. 1942, gyv. Žeimių k., Kazitiškio sen. – rusiška armonika;
33. Daina „Mane tėveliai barė“

Valerija Kuodienė g. 1960, gyv. Grykėnų k., Kazitiškio sen. – rusiška armonika;
34. Tėvo polka
35. Valsas „Kalneliai“
36. Gransveras
37. Valsas
38. Polka „Ištekės Marceliukė“
39. Daina „Yra laimė šiam pasauly“
40. Blindos polka
41. Valsas

 

5 kasetė – 5 CD

A. Valerija Kuodienė g. 1960, gyv. Grykėnų k., Kazitiškio sen. – rusiška
armonika;
1. Valsas
2. Gegužinių valsas
3. Valsas
4. Maršas „Suk suk ratelį“
5. Polka
6. Maršas
7. Ratelis „Šiaudų batai“
8. Oira
9. Daina „Stovi miške nameliukas“

Jonas Bagdonas g. 1933, gyv. Kazitiškis – rusiška armonika;
10. Polka
11. Nariečenka

 

10 CD

Leonas Bagdonas g. 1933, gyv. Kazitiškis – akordeonas;
1. Mėnesėlis
2. Padispanas
3. Cvingas
4. Fokstrotas
5. Fokstrotas „Mano namas“
6. Šimkūno polka
7. Polka „Mikalina“
8. Polka „Noris valgyt, noris gert“
9. Bagdonų polka
10. Peterburgo polka
11. Nariečenka
12. Daina „Tu išeini“
13. Maršas „Suk, suk ratelį“
14. Fokstrotas „Neišeik tu iš sodžiaus“
15. Fokstrotas „Aš nusikirpsiu trumpai plaukus“
16. Daina „Lydėjo į kelią jauną karininką“
17. Daina „Ant aukšto jūros kranto“
18. Daina „Pasilysčiau debesy juodam“

Česlovas Umbrasas g. 1927, gyv. Sabališkės k., Kazitiškio sen. –
akordeonas;
19. Valsas „Plaukia sau laivelis“
20. Daina „Kur gintarais nusėtas jūros krantas“
21. Maršas „Suk, suk ratelį“
22. Pupų dėdės polka
23. Daina „Patekės saulutė“
24. Polka
25. Daina „Penkioliktais metais karas prasidėjo“
26. Pasakoja apie dumples
27. Pasakoja apie šokius
28. Daina „Gailiai verkė mergužėlė“
29. Daina „Sudie draugai“
30. Daina „Liūdnos mano dienos“
31. Daina „Ar aš tau sesę nesakiau“
32. Daina „Ant Nemuno kranto“
33. Daina „Yra laimė šiam pasauly“

Bronislovas Černiauskas g. 1925, gyv. Kazitiškis – Peterburgo
armonika;
34. Pasakoja apie save
35. Bosų melodija
36. Pasakoja


Kazitiškio miškas

2011-04-14 21:04

9 km į š. nuo Ignalinos, abipus kelio į Dūkštą, prie Kazitiškio. Reljefas rytuose ir pietvakariuose lyguminis, šiaurės vakaruose ir šiaurės rytuos kalvotas daubotas. Yra ežerų (Švoginas ir kt.). Iš Švogino ež. į per mišką teka Švogina (įtekanti į Dringio ež.); ji skiria K. m. nuo Smėlynės miško, esančio toliau į p. v. Dirvožemiai jauriniai ir velėniniai jauriniai, mažai ir vidutiniškai sujaurėję, smėliniai, žemose vietose – tarpinio tipo pelkiniai. Medynai savaiminės kilmės. Vyrauja brukniniai ir mėlyniniai pušynai; nemaža ir beržynų.


Kazitiškio pelkė (LTIGN0033)

2011-02-25 09:02

Kodas: LTIGN0033

Natura2000 nuoroda: http://natura2000.eea.europa.eu/Natura2000/SDF.aspx?site=LTIGN0033

Aplinkos ministerijos duomenys: http://www.am.lt/VI/files/0.380941001230541981.pdf

KMZ GPS failas su ribomis: spauskite čia

Žemėlapis:

Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą


Kazitiškio parkas

2011-01-04 13:01

Nuotraukos – Kazitiškio buv. dvaro sodybos fragmentaihttp://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=101

Kazitiškio dvaro sodybos fotofiksacija – http://www.heritage.lt/dvarai/foto.php?id=421

Kazitiškio dvaro sodybos teritorija – http://www.heritage.lt/dvarai/teritorijos.php?id=421

Kazitiškis – Ignalinos rajono gyvenvietė netoli nedidelio Gilučio ežero, į šiaurę nuo Ignalinos. Čia stūkso didingas Kazitiškio parkas. Į jį veda kilometro ilgio tujų alėja. Tai bene vienintelė tokia alėja Lietuvoje. Nedidelis upelis skiria bažnytkaimį nuo senojo parko, kuriame auga ir retų rūšių medžių.

Kazitiškio dvaras žinomas nuo XVII a. Parkas įkurtas dvarą valdant Mikulskiams. Parkas šiuo metu ryškesnės erdvinės struktūros, neturtingas augalais, bet vertingas dėl kitos priežasties. Tai vienas iš nedaugelio Lietuvos geometrinio išplanavimo terasinių parkų. Išilgai parko einatis pagrindinis takas prasideda nuo šiaurinėje parko dalyje esančio privažiavimo keliuko ir terasų šlaitais nuveda prie apatinėje terasoje esančio Gilučio ežero. Čia iki šių dienų yra išlikusi graži mažalapių liepų alėja. Parke daug senų, galingų vietinių medžių – ąžuolų, uosių, klevų, kalninių guobų. Ypač įspūdingai atrodo viršutinėje terasoje augantis paprastasis ąžuolas, kurio kamieno skersmuo apie 120 cm, o aukštis 26 m. Iš egzotinių medžių ir krūmų, kurių čia auga 19 rūšių ir formų, paminėtini išvaizdūs europiniai maumedžiai, vakarinė tuja ir jos rutuliška forma ( Thuja occidentalis ‘Globosa’ ) , didžialapės liepos, pilkosios tuopos, paprastosios ir vengrinės alyvos, sodiniai putinai, darželiniai jazminai,geltonieji žirnmedžiai, baltažiedžiai vikmedžiai… Bene galingiausiai atrodo sena pilkoji tuopa, kurios kamieno skersmuo 120 cm, o aukštis – 28 m. Parko teritorijoje yra buvusio ūkio administracinis pastatas, kuriame dabar įsikūręs klubas, ir du ūkiniai pastatai. 1986 m. Kazitiškio parkas paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.

Parkas tvarkomas. Kazitiškio parkas priklauso prie Lietuvoje labai retų terasinių parkų.

Apie Kazitiškio parką, A. Tauro knygoje “Mūsų parkai” ( 1989 m., p. 42-43) rašyta:

“Kazitiškio parkas. Gamtos paminklas. Parkas įkurtas 19 a.Užima 4 ha teritoriją. Palyginti gerai išsaugojo geometrinę struktūrą. Jis įspūdingomis penkiomis terasomis leidžiasi į Gilučio apyežerę. Parke daug alėjų. Įdomiausia vakarinių tujų alėja į laukus link Marijanavo.Parke gausu svetimšalių medžių[15 rūšių] ir krūmų [17 rūšių]. Parke auga senas drūtas ąžuolas [kamieno skersmuo apie 1,2 m], netoli jo – akmuo su įduba.”


Gilūčio ežeras (6,6 ha, Kazitiškio sen.)

2005-09-23 09:09


Fotografijoje – Gilūčio ežeras, Kazitiškio kaimas. 2012 metai.

Užduotis tyrėjams – nustatyti, ar rajono teritorijoje yra mineralinio vandens bei gydomojo dumblo. Jo ieškota keturiuose nedideliuose ežeruose: Velniadvario (plotas 2,9 ha, Vidiškių sen.), Paledinio (1,6 ha, Ignalinos sen.), Gilūčio (6,6 ha, Kazitiškio sen.) ir Ežerėlio (1,6 ha, Vidiškių sen.).

Ežerų tyrimus atliko Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Vandentvarkos katedros specialistai, o dumblo (purvo) cheminę sudėtį tyrė UAB „Minera“. Paskutiniame rajono Tarybos posėdyje jos narius su tyrimo rezultatais supažindino LŽŪU katedros docentas Antanas Ciūnys.  Jis informavo, kad Gilūčio, Ežerėlio ir Paledinio ežeruose dumblo yra daug, tačiau dėl priemaišų ir prastos cheminės sudėties jis gydymui netinka. O štai miške pasislėpusio Velniadvario ež. dumblas gydymui tinka kuo puikiausiai, jis yra ypač geros kokybės. Pasak A. Ciūnio, gydyklai jo užtektų maždaug 20-čiai metų.

Žemėlapio vieta: