Straipsniai, kuriuose paminėtas žodis ‘Казачизна’


Dūkšto valsčiaus istorija (ir Kazitiškio) = Monografija „Dūkštas“

2012-08-16 09:08
Reklama

Dūkšto valsčiaus branduolys – Dūkšto ir Kazitiškio seniūnijų esamos teritorijos.

http://www.kazitiskis.lt/monografija-dukstas/ <- Монография «Дукштас» (нынешние территории староств Дукштаса и Казитишкиса (Казачизна))

 

Monografijos „Dūkštas“ vyr. redaktorė Živilė GURAUSKIENĖ, sudarytoja Danutė KIBICKIENĖ

Kur vilnys Persvėto į krantus teškena,

Kur šniokščia gilus ir dumblingas Samanis, –

Piliakalnis niukso, kurs daugelį mena,

Medžiais apaugęs, apgriuvęs pasenęs…

Jonas Čekauskas   „Dūkšto piliakalnis“, 1935 m.

1994-aisiais susikūrusi „Versmės“ leidykla, vadovaujama Petro Jonušo, leidžia 100-tomę monografijų seriją, skirtą Lietuvos miestams ir miesteliams bei jų apylinkėms, orientuojantis į tarpukariu buvusius Lietuvos valsčius, nes, pasak  leidyklos vadovo, valsčiai – vienas iš seniausių ir ilgiausiai išsilaikiusių Lietuvos administracinių vienetų. Kelis šimtmečius vienoje teritorijoje gyvenę žmonės sukūrė mikrokultūrą, išsiskiriančią savita šnekta, tradicinės kultūros savitumais.

2012 metais pradėtą rengti monografiją  apie buvusį Dūkšto (Ignalinos r.) valsčių numatoma užbaigti  2015 m. Būsimoji monografija bus unikalus, didelės apimties (per 1 000 puslapių) leidinys, savotiška enciklopedija apie Dūkšto ir jo apylinkių kraštovaizdžio raidą, kaimų ir vienkiemių istorijas nuo seniausių laikų iki šių dienų, tradicinius verslus ir dirbinius, gyvenamuosius namus ir jų interjerą, kapines, bažnyčias, mokyklas, bibliotekas, įstaigų kūrimosi istorijas, įžymius žmones, liaudies išmintį, kalendorines ir šeimos šventes bei  papročius,  tarmių ir vietos šnektų ypatumus, tautosaką, liaudies muzikantus, tautines mažumas, jų papročius, ir pan.

Dūkšto istorija bus nagrinėjama nuo proistorės iki mūsų dienų. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Senojo Dūkšto, Kazitiškio dvarams bei parkams,  profesoriaus Adomo Hrebnickio muziejui, Dūkšto ir jo apylinkių architektūrai, archeologiniams paminklams, piliakalniams, bažnyčių, kapinių istorijoms.

Dūkštas minimas nuo 1737 m. Gyvenvietė ėmė augti XIX a. viduryje, kai 1859–1862 m. buvo tiesiamas geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva. Iki 1915 m. oficialiai miesteliu nevadintas. Miesto statusą gavo 1956 m. gruodžio 28 d. Miestas pavadintas pagal bendravardį ežerą – Dūkštą, telkšantį už 5 km į šiaurę. Šalia jo,  Dūkšteliuose (senojoje Dūkšto gyvenvietėje), viduramžiais buvo Dūkšto dvaras, kurį iki 1573 m. valdė Giedraičiai, Stabrovskiai.

Dūkšto valsčiaus žemėje giliai įmintos mūsų protėvių pėdos, čia 1229–1298 m. viešpatavo galingiausia kunigaikštystė – Nalšia. 13 metų (nuo 1655 m.)  valsčiaus žemėse buvo įsitvirtinę rusai, 123 metus (nuo 1795 metų) šeimininkavo carinė Rusija, 1812 metais šiomis žemėmis pražygiavo Napoleono armijos kariai. Daug permainų kraštui atnešė 1918–1920 m. bei 1941–1944 m., trėmimais, žudynėmis, persekiojimais skausmingai pažymėtas pokario laikotarpis.

Valsčiaus teritorijos žemėlapis sudarytas vadovaujantis KGI Lenkų karo 1932–1934 m. žemėlapiais, kuriems sudaryti naudoti rusiški trivarsčiai žemėlapiai, ir kaimų sąrašais, kurie 1938 metais buvo pateikti Vilniaus vaivadijai. Kartografinė situacija – dabartinė. Ribų žemėlapį sudaryti padėjo UAB „Žemėlapių artelė“ kartografė Aira Dubikaltienė. Dūkšto valsčiaus branduolys – Dūkšto ir Kazitiškio seniūnijų esamos teritorijos. Vienetiniai kaimai priklauso Rimšės ir Visagino seniūnijoms.

Šiose žemėse sukosi vandens ir vėjo malūnai, veikė plytinė, kūrėsi kaimai, dvarai, dvareliai, gyvenvietės ir miesteliai. Pakelėse ir sodybose dygo kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai ir koplytėlės – vietinių meistrų sukurti šedevrai. Kapinėse stovėjo koplyčios, kurių šiandien likę tik pamatai. Gausu tyrinėtų ir netyrinėtų kapinynų ir piliakalnių. Medinės Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos, Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios, mūrinė Kazitiškio Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčios ir šiandien kviečia žmones į šventas Mišias, kurių metu skamba vargonų muzika ir šventos giesmės. Kaimuose išlikusios sodybos byloja apie žmonių poreikį kurti gražią aplinką. Pirkių puošyboje dominuoja pjaustinėti kiauraraščiai, aplink sodybas – įvairių tipų tvoros (Grybėnų, Laukstenių, Sabališkės ir kt. kaimuose). Šiose sodybose kūrėsi šeimos, augino vaikus, leido juos į mokslus – į gyvenimą išėjo daug žymių žmonių. Dūkšto valsčiaus žmonės mokėjo ne tik dirbti, bet ir linksmintis – dainavo dainas, šventė šventes, puoselėjo papročius –, dar ir šiandien dažnoje pirkioje galima rasti naudotų daiktų, audinių ir drabužių, nuo kurių dvelkia rankų šiluma.

Keliaujant po Dūkšto valsčiaus kaimus apima nostalgija. Likę šimtamečiai medžiai byloja apie buvusius kaimus. Jų kamieno negali apimti rankomis, negali sužinoti, kokią istoriją jie saugo. Buvę dideli kaimai baigia išnykti. Bendraujant su juose likusiais žmonėmis pajunti, kad būtent šiandien yra tas laikas, kai pabirusius perlus dar galima surinkti. Surinkime ir išsaugokime tai kaip didžiausią turtą savo vaikams ir anūkams. Dabartis, kuria gyvename šiandien, rytoj taps istorija. Jei ir tavo pėdos giliai įmintos į šią žemę, o užaugę sparnai nuskraidino toli, tai tik vaikiškos svajonės virto realybe… Gražus kraštovaizdis atsiveria nuo Petrikonių kalno – žmonės kalba, kad jis supiltas rankomis –, o ant jo stovėjęs švyturys rodęs kelią grįžti namo. Sugrįžti įamžinti  šio krašto istorijos kviečia š. m. rugpjūčio 1319 d. „Versmės“ leidyklos Dūkšte ir jo apylinkėse rengiama pirmoji kompleksinė lokalinių tyrimų ekspedicija. Prie šio darbo jau prisijungė paminklosaugininkas Laimonas Abarius, paveldosaugininkė Elena Krapauskienė, Lietuvos miškininkas, visuomenės veikėjas Jonas Rimantas Klimas, visuomenės veikėja, Aukštaitijos krašto poetė Veronika Varnienė, nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertė Regina Žukauskienė, VGTU docentas Dalius Vrubliauskas, Ignalinos rajono Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Juozas Panavas, dailininkė tapytoja Edita Dalia Rakauskaitė, kraštotyrininkas Antanas Karmonas, švietimo ir kultūros veikėjai Antanas Šimkūnas ir Leonas Bagdonas, Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios klebonas Deimantas Braziulis, Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčios monsinjoras Ignas Jakutis, Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos bažnyčios klebonas Jonas Kardelis, aptarnaujantis Gedžiūnėlių parapiją, prof. A. Hrebnickio muziejaus direktorė Renata Veličkienė, Dūkšto globos namų direktorė Teresa Svirkovičienė, Dūkšto vidurinės mokyklos direktorė Julija Griškienė, Dūkšto kultūros namų direktorė Lina Staliauskienė, Kazitiškio bibliotekos vedėja Gendrika Servutienė, Dūkšto bibliotekos vedėja Elvyra Mačiulienė, Dūkšto seniūnas Vytautas Kazėnas, Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas, darbuotojai Danutė Gasiūnienė, Danguolė Urbonienė, Janina Andrejeva, Albina Chadarovič, Visagino merė Dalia Štraupaitė, buvusi Dūkšto seniūnė Valė Šukelienė  bei jaunieji specialistai: Asta Kibickaitė, Justina Varnaitė, Aira Gurauskaitė, Robertas Petručionis. Talkina Ignalinos rajono žurnalistai: Laima Miliuvienė, Vida Gasparavičienė, Jonas Baltakis ir Ignalinos kabelinės televizijos operatorius Marius Vilčinskas. Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su istorikais Antanu ir Jovita Lesiais, dailėtyrininke, menotyros mokslų daktare Jolanta Zabulyte, humanitarinių mokslų daktaru Vidu Kavaliausku, archeologu, humanitarinių mokslų daktaru Manvydu Vitkūnu,  menotyrininku Povilu Spurgevičiumi, redaktore, menotyrininke Ona Gaidamavičiūte, gamtininku Almantu Kulbiu, botaniku Sigitu Juzėnu, Lietuvos zoologu ichtiologu, biomedicinos mokslų daktaru Egidijumi Bukelskiu, geologėmis Monika Melesyte ir dr. Irma Vejelyte, docentu dr. Petru Šinkūnu, architektu Stanislovu Čepinsku.

“Versmės“ leidykla maloniai kviečia visus šio krašto žmones padėti monografijos rengėjams surinkti kuo daugiau reikšmingos informacijos būsimai 100-tomės „Lietuvos valsčių“ serijos monografijai, kuri bus gražus paminklas Dūkšto  kraštui ir  jo žmonėms. Šio paminklo nesukursime be visuomenės paramos ir bendradarbiavimo. Istorikai, etnologai, kraštotyrininkai, menotyrininkai, žurnalistai, biologai, kalbininkai lankysis įvairiose vietovėse, susitikinės su vietos gyventojais, užrašinės prisiminimus, rinks informaciją, nuotraukas bei archyvinę medžiagą, skirtą būsimam leidiniui.

Kviečiame prisidėti prie rengiamos monografijos: pateikti nuotraukų, straipsnių, dalytis patarimais bei siūlymais, taip pat kviečiame finansiškai remti knygos leidimą – be visuomenės supratimo ir pasiaukojimo knygos neįstengsime išleisti, nes didžiąją dalį leidinio sąmatos sudaro neatlygintina parama. Iš anksto nuoširdžiai dėkojame už bendradarbiavimą ir suteiktą paramą. Visi, talkinę ar rėmę finansiškai, bus garbingai įrašomi knygos rėmėjams skirtuose puslapiuose, įvardijant konkretų kiekvieno indėlį. Apie suteiktą ženklesnį indėlį ar paramą bus informuojama visuomenė.

Viešajai įstaigai „Versmės“ leidyklai už jos vykdomą pelno nesiekiančią veiklą – Lietuvos istorijos ir tradicinės kultūros monografijų serijos „Lietuvos valsčiai“ rengimą bei su tuo susijusią mokslinę veiklą – 2004 m. yra suteiktas paramos gavėjo statusas, todėl knygos leidybai galite skirti ne tik minėtą, bet ir savo 2 proc. pajamų mokesčio paramą.

Finansinę paramą knygai galima pervesti VšĮ „Versmės“ leidyklai, kodas 122732630, į atsiskaitomąją sąskaitą AB „Citadele“ banke LT027290000005467101, nurodant: Parama monografijai „Dūkštas “, arba perduoti grynaisiais leidyklos buhalterijoje.

„Versmės“ leidyklos adresas – Geležinkelio g. 6, 02100 Vilnius, telefonai: 85 2130623 (ir faksas), 8698 09077 (bendrasis), 8698 20707 (leidyklos vadovo); elektroninio pašto adresas – , leidyklos internetinė svetainė www.versme.lt.

Monografijos „Dūkštas“ vyriausioji redaktorė Živilė Gurauskienė, tel. 867059748, el. pašto adresas , sudarytoja Danutė Kibickienė, tel. 867418400, el. pašto adresas

informacija iš www.Voruta.lt

DAUGIAU INFORMACIJOS – http://www.versme.lt/dukstas.htm