Straipsniai, kuriuose paminėtas žodis ‘112’


Pasiutligė – mirtina liga

2012-03-23 11:03
Reklama

Mieste, miestelyje, kaime pastebėjus laukinį gyvūną, galima pranešti bendros pagalbos centro numeriu – 112. Jei kyla įtarimas, kad rastas gyvūnas gali sirgti pasiutlige (nekoordinuoti gyvūno judesiai, seilėtekis, agresyvumas), reikėtų pranešti ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (visą parą veikiančia nemokama telefono linija  8 800 40 403).

Pasiutligė – sunkus virusinis susirgimas, kuris visada baigiasi mirtimi.

Kur kreiptis, įkandus gyvūnui

Jeigu įkando gyvūnas, įtariamas sergantis pasiutlige, pirmiausia reikia suteikti pirmąją pagalbą – žaizdą plauti vandeniu su muilu, dezinfekuoti 40–70 % alkoholiu arba jodo tirpalu ir nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą bei informuoti teritorinę Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Jei šuns šeimininkas žinomas, reikėtų paprašyti dokumento, patvirtinančio augintinio paskiepijimą nuo pasiutligės.

Gyvūnų augintinių laikytojai privalo užtikrinti šunų, kačių ir kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės. Jei kyla įtarimas, jog gyvūnas gali būti užsikrėtęs ar sirgti pasiutlige, reikia nedelsiant pranešti privačiam veterinarijos gydytojui arba teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Įtariami pasiutlige benamiai ar pasiklydę gyvūnai augintiniai turi būti laikomi ir stebimi globos namuose ne mažiau kaip 14 dienų, kad būtų galima išaiškinti jų kontaktus su kitais gyvūnais ir žmonėmis, taip pat kad suteikti pakankamai laiko gyvūnų laikytojams surasti ir atsiimti savo augintinius.

Pasiutligė – virusinė liga, kurios metu pažeidžiama centrinė nervų sistema. Žmogus šia liga užsikrečia įkandus pasiutusiam gyvuliui ir su jo seilėmis virusui patekus į žaizdą. Labai retai galima užsikrėsti seilėms patekus ant sužeistos odos ar gleivinės. Liga prasideda įkandimo vietos patinimu, paraudimu, jos skausmingumu. Blogėja bendra savijauta, šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda nemiga, baimė. Inkubacinis periodas trunka nuo 10 dienų iki 1 metų, dažniausiai – po 30–60 dienų nuo įkandimo

 

Anksčiau gyvūnų pasiutligės židiniai buvo tolygiai pasiskirstę po visą Lietuvos teritoriją, o pernai, po kelerių sistemingos oralinės vakcinacijos metų, jų nustatyta vos keturiolika. Visi pernykščiai pasiutligės atvejai – palei Baltarusijos pasienį.

Gyvūnų vakcinaciją pradėta visoje Lietuvos teritorijoje jaukus su vakcina mėtant iš lėktuvų praėjusio dešimtmečio viduryje, kai kitos priemonės kovoje su šia liga nepadėjo.

Pirmaisiais oralinės vakcinacijos metais iš Europos Sąjungos lėšų (apie 5 mln. Lt) buvo nupirkta 6 mln. vnt. jaukų su pasiutligės vakcina. Pradedant nuo pajūrio, šiuos jaukus iš lėktuvų tolygiai išmėtė po visą Lietuvos teritoriją, tas procesas vyksta iki šiol. Šiųmetis vakcinavimo biudžetas – 6,5 mln. Vakcinos bus mėtomos po visą Lietuvos teritoriją, nors pasiutligė fiksuojama ne visur.

Pagerėjimas didžiulis, vis dėlto ir pernai, ir šiemet pasiutligė nustatyta. Problema ta, kad visi šie atvejai užfiksuoti teritorijose, besiribojančiose su Baltarusija, taigi galima daryti prielaidą, jog sergantys žvėrys pas mus patenka iš kaimyninės šalies.

Europos Sąjunga, stengdamasi užkirsti kelią šios pavojingos ligos plitimui, skyrė Baltarusijai lėšų, kad ši analogišką vakcinaciją vykdytų pasienyje su Lietuva. Pasinaudodama ES skirtomis lėšomis, Baltarusija vakcinuoja buferinę pasienio zoną, 50 km ruožą. Baltarusiai rengiasi tą zoną išplėsti, savo lėšomis vykdys vakcinaciją šalies viduje, taip stengdamiesi išgyvendinti pavojingą ligą.

Europos mokslinis komitetas pateikia gaires, kaip kiekviena šalis narė turi vykdyti vakcinaciją nuo pasiutligės. Lietuva tų gairių laikosi, atvažiuoja auditas ir tikrina, kaip naudojami ES pinigai ir ar vadovaujamasi nustatytomis gairėmis.

Kai nebus nustatytas nė vienas pasiutligės atvejis ir liga nesikartos dar dvejus metus, oralinė vakcinacija bus baigta.

Taigi stabdyti arba siaurinti oralinę vakcinaciją nuo pasiutligės Lietuvoje dar nenumatoma.

 

Kaip reikėtų saugotis pasiutligės bei kokių priemonių imtis įkandus gyvūnui?

Jei apkandžiojo naminis ar laukinis gyvūnas, nedelsiant įkandimo vietą ir odą aplink ją reikia apiplauti šiltu vandeniu ir stipriu ūkiniu muilo tirpalu, žaizdą dezinfekuoti jodu ar spiritu ir uždėti ant jos tvarstį. Šios priemonės neapsaugo nuo pasiutligės, todėl, nepriklausomai nuo žaizdos dydžio, būtina vykti į medicinos įstaigą, kur jums bus skirtas pasiutligės vakcinos kursas. Tai vienintelis būdas išgelbėti gyvybę.
Kokie būdingiausi pasiutligės požymiai? Ką bendro turi šios ligos pavadinimas ir ligonio elgesys?

Inkubacinis pasiutligės periodas trunka nuo 12 dienų iki trijų mėnesių. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo įkandimo vietos, žaizdos gylio, į ją patekusio užkrato dozės. Atsparumas pasiutligei priklauso ir nuo užsikrėtusio asmens imuniteto.

Pasiutlige užsikrėtęs žmogus pamažu tampa bejėgis, sumažėja apetitas, sutrinka miegas, jis skundžiasi maudimu įkandimo vietoje. Ligoniui skauda galvą, pakyla temperatūra, kvėpavimas darosi paviršutiniškas.

Ligonis tampa vis jautresnis oro srautui , triukšmui, ryškiai šviesai, o vienas ryškiausių pasiutligės požymių yra vandens baimė. Minėti dirgikliai sukelia stiprius traukulius. Priepuolių metu ligonis plėšia nuo savęs drabužius, daužosi, mušasi, kandžiojasi. Dažniausiai mirštama dėl kvėpavimo centro paralyžiaus.

Pasiutligės virusas labiausiai atsparus šalčiui – 4 ˚C temperatūroje išsilaiko iki 3 mėnesių, tačiau jautrus eteriui, saulės šviesai, o +100 ˚C temperatūroje žūva per dvi minutes.
Daugiau informacijos apie imunoprofilaktika prieš pasiutligę gausite, paskambinę nemokamu Sveikatos apsaugos ministerijos telefonu 8 800 40 403