Straipsniai, kuriuose paminėtas žodis ‘Bakanėlis’


Keturi Kazitiškio seniūnijoje stūksantys piliakalniai

2012-08-06 10:08
Reklama

Garbšių piliakalnis (Juodkalnis)

Piliakalnis (Juodkalnis) įrengtas Garbšių kaime, pasiekiamas iš kelio Kazitiškis – Švedriškė , pasukus į Garbšius, yra kaimo vakarinėje dalyje.

Piliakalnis įrengtas Sagardo ežero pietvakariniame krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 80×15 m dydžio. Piliakalnio šlaitai vidutinio statumo, 6–15 m aukščio, į ežerą statūs. Piliakalnį labai apardė arimai, sunaikinę kultūrinį sluoksnį, rytų – pietryčių šlaite pastatyti pastatai. Dabar piliakalnis dirvonuoja, šiauriniame šlaite auga mišrus miškas, pietrytinėje pašlaitėje stovi sodyba.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia.

Piliakalnio nuotraukas galite rasti:

http://www.piliakalniai.lt/gallery.php?piliakalnis_id=77&tipas=1

 

Kazlupiškės piliakalnis

Kultūros vertybių registro duomenysspauskite čia

Piliakalnis įrengtas į pietus nuo Kazlupiškės viensėdžio. Pasiekiamas keliu Naujasis Daugėliškis – Grybėnai, leidžiantis nuo kalniuko pasukus į kairę pro kalvos šlaite stovinčią sodybą, pavažiavus vos žymiu lauko keliuku į vakarus, už miškelio pasukus į dešinę šiaurėn – iš viso 1,7 km, yra dešinėje rytuose.

Piliakalnis – pailga kalva, supama slėnių laukų. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio, už daubos, yra kita kalva. Piliakalnio šlaitai nuolaidūs, apie 15 m aukščio, apardytas ariant. Aikštelė ovali, 77×30 m dydžio, iškiliu viduriu. Jos pakraščiuose yra apie 0,3 m storio kultūrinio sluoksnio liekanų. Rasta lipdytos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi keramikos, šlako. Piliakalnio šiaurės rytų ir pietvakarių šlaituose išliko 0,45-0,9 m storio kultūrinis sluoksnis.

Apie 1100 m. į pietryčius yra Vilkakulalis, mišku apaugęs apie 150 m. skersmens, 10–12 m. aukščio mitologinis sakralinis kalnelis, į kurį vedė klaidus grįstas kelias – kūlgrinda. Išlikęs jo fragmentas vadinamas Vilko keliu.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1987 m. ir 1985 m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu iki m.e. – I tūkstantmečio pirma puse. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 48 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1 194 000 m².

Piliakalnio nuotraukas galite rasti:

http://www.piliakalniai.lt/gallery.php?piliakalnis_id=80&tipas=1

 

Tolimėnų piliakalnis

Kultūros vertybių registro duomenysspauskite čia. Aprašymas – spauskite čia. Susijusi gyvenvietė – spauskite čia.

Piliakalnis (Bakanėlis) įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė apvali, 16 m skersmens. 2 m žemiau aikštelės ją šlaite juosia 6–11 m pločio terasa, dar 2 m žemiau – kita žiedinė 6 m pločio terasa. P pašlaitėje yra 6 m pločio dugne įdubimas, skiriantis piliakalnio kalvą nuo gretimos aukštumos. Šlaitai vidutinio statumo, 4–9 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų ir duobių. Apaugęs pušimis su krūmų pomiškiu.

PR pašlaitėje 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje aptikta brūkšniuotos keramikos.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. antrąja puse – I tūkst. pradžia.

Pasiekiamas Švedriškės–Salako keliu Tolimėnuose ties rajonų riba pasukus laukais į dešinę (R), už 480 m (apaugusi antra kalva priekyje, 200 m į R už elektros linijos).

Piliakalnio nuotraukas galite rasti:

http://www.piliakalniai.lt/gallery.php?piliakalnis_id=93&tipas=1

 

Bajorų piliakalnis

Kultūros vertybių registro duomenysspauskite čia. Susiję – spauskite čia, ir čia rasite gyvenvietės aprašymą.

Bajorų piliakalnis įrengtas Leoniškės kaime, pasiekiamas iš kelio Naujasalis – Pagurbė,  pervažiavus geležinkelį miške pirmu keliuku pasukus į dešinę pietuosna, pavažiavus ir paėjus 950 m miško keliuku laikantis dešinės iki užželiančios miško palaukės, prieš sodybos liekanas dešinėje – yra 70 m į dešinę vakarų kryptimi nuo keliuko.

Piliakalnis įrengtas raistų juosiamoje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 57×36 m dydžio, 1,5 m aukštesniu vakariniu šonu. Šiauriniame šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 6 m ilgio, 10 m pločio terasa, per 1 m žemėjanti į šiaurę. Šlaitai vidutinio statumo, 10–15 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, dabar apaugęs tankiu mišriu mišku.

Visose piliakalnio papėdėse yra 1 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos, trinamosios girnos.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. antrąja puse – I tūkstantmečio viduriu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr. 612. Paminklo teritorijos plotas 31 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1 098 000 m².

Piliakalnio nuotraukas galite rasti:

http://www.piliakalniai.lt/gallery.php?piliakalnis_id=73&tipas=1

 

Informacijos šaltiniai:

http://lt.wikipedia.org

http://www.piliakalniai.lt/