Straipsniai, kuriuose paminėtas žodis ‘kazitiskio baznycia’


Kazitiškio Šv. vysk. Stanislovo parapija

2011-01-12 07:01
Reklama
Šv. vysk. Stanislovo bažnyčia
Kazitiškio Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia – VIRTUALI PANORAMA    Pastaba – atidarant gali prašyti suinstaliuoti reikiamas programas panoramos peržiūrai – suinstaliuokite jas.
Pamaldų tvarka – spauskite čia http://vilnius.lcn.lt/parapijos/kazitiskis/

Kazitiškis- miestelis prie Ignalinos – Zarasų kelio, seniūnijos centras. 11 km į š. nuo Ignalinos, 4 km nuo Vilniaus-Daugpilio geležinkelio linijos. Įsikūręs prie Gilučio ežero. Žinomas nuo XVII a., XVIII a. priklausė dvarininkams Butleriams, kurie čia 1745 m. pastatė bažnyčią ↓ ir įkurdino vienuolius unitus. XIX a. pr. dvaras priklausė Belikovskiams, o vėliau – Mikuličiams. Lenkų okupacijos metais Kazitiškio bažnytkaimis buvo priskirtas Dūkšto, vėliau Ignalinos valsčiams. Didesnioji parapijos dalis buvo likusi nepriklausomos Lietuvos pusėje. 1929 m. – 1936 m. veikė Šv. Kazimiero d-jos skyrius, lietuviška pradžios mokykla. 1940 m. Vilniaus Geležinio fondo komitetas Kazitiškyje įsteigė lietuvišką seklyčią. Nuo 1940 m. buvo apylinkės centras, vėliau „Gegužės pirmosios“ kolūkio, tarybinio ūkio, žemės ūkio bendrovės centras. Nuo 1950 m. –Dūkšto rajono apylinkės centras, vėlau Ignalinos rajono apylinkės centras. Yra medicinos punktas ( nuo 1954), mokykla (nuo 1914 – pradinė (valdinė rusų), 1922 –1939 – septynmetė lenkiška, 1939-60 – septynmetė, 1960 –1992 aštuonmetė, 1992-99 devynmetė, pagrindinė), biblioteka (nuo 1949), kaimo seklyčia (1966 – 1980 –kultūros namai ),paštas. 1914 gyveno 61, 1959 – 74, 1970 – 140, 1979 – 217 gyventojų, 2003 m. gyveno 445 gyv. Šiame miestelyje gimė biologas, prof. Remigijus Noreika [g. 1966 m.]. Literatūra:

  1. Kviklys B. Mūsų Lietuva. T. 1.Chicago,1964, p. 7272.
  2. Lietuvių enciklopedija., 1957, T. 11, p. 3003.
  3. Merkys V. Motiejus Valančius. V., 1999, p. 6524.
  4. Servutienė G. Iš Kazitiškio istorijos // Mūsų kraštas, 2000, Nr. 12, p. 117-121

Kazitiškio Šv. Vysk. Stanislovo bažnyčia.
kazitiskio baznycia

Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
Dvarininkai Butleriai K. 1745 m. pastatė bažnyčią ir įkurdino unitus. Kai unitai buvo prijungti prie stačiatikių, miestelis su bažnyčia atiteko stačiatikiams. Bažnyčia buvo uždaryta ir paversta cerkve . 1860-1862 m. vietos gyventojai, padedant vyskupui Motiejui Valančiui, pasistatė medinę bažnyčią. Dabartinė mūrinė Šv. Vysk. Stanislovo mūrinė bažnyčia ↓pastatyta 1909 m., parapijos teises gavo 1919 m., atnaujinta 1938 m. Kazitiškio bažnyčios skulptūros [kultūros paminklas] Paminklinių yra 4. „NUKRYŽIUOTASIS“ vietinės reikšmės dailės paminklas. Krucifikso skulptūra (medis h 140 cm) XIX a. II pusės,m liaudies skulptoriaus darbo. Figūra kresna, netaisyklinga (didelės kojos, ypač didelė , ekspresyviai palenkta galva). Formos apibendrintos, modeliuotos neryškiai; platus perizonijus stilizuotas. Formų traktavimą yra paveikusi p[rofesionalioji dailė. „NUKRYŽIUOTASIS“, „Šv. EDUARDAS IŠPAŽINĖJAS“, „ŠV. JONAS AUKSABURNIS“ Vietinės reikšmės dailės paminklai. Krucifiksą ir apvaliąsias skulptūras (medis, h: 165 cm, 117 cm, 185 cm) 1906 sukūrė Vilniaus skulptorius Juozapas Novoritas. Skulptūros turi natūralizmo ir ryškių baroko bruožų (teatrališkumas ir dekoratyvumas); tuo artimos simbolizmo dailei. Nukryžiuotasis barokinės kompozicijos; figūra kresna, detaliai modeliuota. Paryškintų raumenų reljefas sudaro dinamišką švies-šešėlių kaitą. „Šv. Eduardas Išpažinėjas“ ir „Šv. Jonas Auksaburnis – porinės d. altoriaus skulptūros. Būdinga raiškūs gestai, detali modeliuotė. Dekoratyvumo teikia paviršių kaita ir įvairi faktūra. „Šv, Eduardo Išpažinėjo“ figūra kresna, masyvių, sudėtingai suskaidytų formų. „Šv. Jonas auksaburnis“ grakštesnių proporcijų, vyraujančių vertikalių formų; ritmiško klostės labiau susietos su judesiu. Pjedestalų priekinėse plokštumose išskobta šventųjų vardai. Skulptūros nudažytos rudai. Kazitiškio dvaras . Kazitiškio kaimo p.v. dalyje į vakarus nuo kelio Ignalina-Dūkštas, Gilučio ežero šiauriniame krante. Dvaras žinomas nuo 17 a. Dvarininkai Radieckiai-Mikuličiai nesiveržė statyti puošnių rūmų, o nuosekliai, pagal projektą formavo sodybos teritoriją, statydino ūkio pastatus, stebinančius tvirtumu, konstrukcijų patvarumu ir puošybos elementais. Šalia dvaro yra parkas. Vietinės reikšmės gamtos paminklas (1986 m.). Parkas įkurtas 19 a., valdant Mikulskiams. Užima 4 ha teritoriją. Palyginti gerai išsaugojo geometrinę struktūrą. Jis įspūdingomis penkiomis terasomis leidžiasi į Gilučio apyežerę. Parke daug alėjų. Įdomiausia vakarinių tujų alėja į laukus link Marijanavo. Parke gausu svetimšalių medžių[15 rūšių] ir krūmų [17 rūšių]. Parke auga senas drūtas ąžuolas [kamieno skersmuo apie 1,2 m], netoli jo – akmuo su įduba. Kazitiškio parkas. Gamtos paminklas. Parkas įkurtas 19 a. Užima 4 ha teritoriją. Palyginti gerai išsaugojo geometrinę struktūrą. Jis įspūdingomis penkiomis terasomis leidžiasi į Gilučio apyežerę. Parke daug alėjų. Įdomiausia vakarinių tujų alėja į laukus link Marijanavo.Parke gausu svetimšalių medžių[15 rūšių] ir krūmų [17 rūšių]. Parke auga senas drūtas ąžuolas [kamieno skersmuo apie 1,2 m], netoli jo – akmuo su įduba. Literatūra:

  1. Stankevičienė R. Kazitiškio bažnyčios skulptūros // Kultūros paminklų enciklopedija. T. 1. V.,1996, p.132
  2. Lit.: Tauras A. Mūsų parkai. V., 1989, p. 42-43 ;
  3. Januškevičius L. Lietuvos parkai.V., 2004, p. 190-194
  4. Lit.: Tauras A. Mūsų parkai. V., 1989, p. 42-43