Keturi Kazitiškio seniūnijoje stūksantys piliakalniai
2012-08-06 10:08Garbšių piliakalnis (Juodkalnis)
Piliakalnis (Juodkalnis) įrengtas Garbšių kaime, pasiekiamas iš kelio Kazitiškis – Švedriškė , pasukus į Garbšius, yra kaimo vakarinėje dalyje.
Piliakalnis įrengtas Sagardo ežero pietvakariniame krante esančioje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 80×15 m dydžio. Piliakalnio šlaitai vidutinio statumo, 6–15 m aukščio, į ežerą statūs. Piliakalnį labai apardė arimai, sunaikinę kultūrinį sluoksnį, rytų – pietryčių šlaite pastatyti pastatai. Dabar piliakalnis dirvonuoja, šiauriniame šlaite auga mišrus miškas, pietrytinėje pašlaitėje stovi sodyba.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pradžia.
Piliakalnio nuotraukas galite rasti:
http://www.piliakalniai.lt/gallery.php?piliakalnis_id=77&tipas=1
Kazlupiškės piliakalnis
Kultūros vertybių registro duomenys – spauskite čia
Piliakalnis įrengtas į pietus nuo Kazlupiškės viensėdžio. Pasiekiamas keliu Naujasis Daugėliškis – Grybėnai, leidžiantis nuo kalniuko pasukus į kairę pro kalvos šlaite stovinčią sodybą, pavažiavus vos žymiu lauko keliuku į vakarus, už miškelio pasukus į dešinę šiaurėn – iš viso 1,7 km, yra dešinėje rytuose.
Piliakalnis – pailga kalva, supama slėnių laukų. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio, už daubos, yra kita kalva. Piliakalnio šlaitai nuolaidūs, apie 15 m aukščio, apardytas ariant. Aikštelė ovali, 77×30 m dydžio, iškiliu viduriu. Jos pakraščiuose yra apie 0,3 m storio kultūrinio sluoksnio liekanų. Rasta lipdytos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi keramikos, šlako. Piliakalnio šiaurės rytų ir pietvakarių šlaituose išliko 0,45-0,9 m storio kultūrinis sluoksnis.
Apie 1100 m. į pietryčius yra Vilkakulalis, mišku apaugęs apie 150 m. skersmens, 10–12 m. aukščio mitologinis sakralinis kalnelis, į kurį vedė klaidus grįstas kelias – kūlgrinda. Išlikęs jo fragmentas vadinamas Vilko keliu.
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1987 m. ir 1985 m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu iki m.e. – I tūkstantmečio pirma puse. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 48 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1 194 000 m².
Piliakalnio nuotraukas galite rasti:
http://www.piliakalniai.lt/gallery.php?piliakalnis_id=80&tipas=1
Tolimėnų piliakalnis
Kultūros vertybių registro duomenys – spauskite čia. Aprašymas – spauskite čia. Susijusi gyvenvietė – spauskite čia.
Piliakalnis (Bakanėlis) įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė apvali, 16 m skersmens. 2 m žemiau aikštelės ją šlaite juosia 6–11 m pločio terasa, dar 2 m žemiau – kita žiedinė 6 m pločio terasa. P pašlaitėje yra 6 m pločio dugne įdubimas, skiriantis piliakalnio kalvą nuo gretimos aukštumos. Šlaitai vidutinio statumo, 4–9 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų ir duobių. Apaugęs pušimis su krūmų pomiškiu.
PR pašlaitėje 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje aptikta brūkšniuotos keramikos.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. antrąja puse – I tūkst. pradžia.
Pasiekiamas Švedriškės–Salako keliu Tolimėnuose ties rajonų riba pasukus laukais į dešinę (R), už 480 m (apaugusi antra kalva priekyje, 200 m į R už elektros linijos).
Piliakalnio nuotraukas galite rasti:
http://www.piliakalniai.lt/gallery.php?piliakalnis_id=93&tipas=1
Bajorų piliakalnis
Kultūros vertybių registro duomenys – spauskite čia. Susiję – spauskite čia, ir čia rasite gyvenvietės aprašymą.
Bajorų piliakalnis įrengtas Leoniškės kaime, pasiekiamas iš kelio Naujasalis – Pagurbė, pervažiavus geležinkelį miške pirmu keliuku pasukus į dešinę pietuosna, pavažiavus ir paėjus 950 m miško keliuku laikantis dešinės iki užželiančios miško palaukės, prieš sodybos liekanas dešinėje – yra 70 m į dešinę vakarų kryptimi nuo keliuko.
Piliakalnis įrengtas raistų juosiamoje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 57×36 m dydžio, 1,5 m aukštesniu vakariniu šonu. Šiauriniame šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 6 m ilgio, 10 m pločio terasa, per 1 m žemėjanti į šiaurę. Šlaitai vidutinio statumo, 10–15 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, dabar apaugęs tankiu mišriu mišku.
Visose piliakalnio papėdėse yra 1 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, lygios ir grublėtos keramikos, trinamosios girnos.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. antrąja puse – I tūkstantmečio viduriu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr. 612. Paminklo teritorijos plotas 31 000 m². Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1 098 000 m².
Piliakalnio nuotraukas galite rasti:
http://www.piliakalniai.lt/gallery.php?piliakalnis_id=73&tipas=1
Informacijos šaltiniai:
http://lt.wikipedia.org
http://www.piliakalniai.lt/